reformos padarinių analizės analizė

Jau šįryt ministras kartu su viceministre pristatys reformos padarinių analizę (parašiau atstovei spaudai, tikiuosi gausime elektroninį variantą). Kas dar spės, tai 9.30 val. ŠMM Kolegijų salėje (Volano g.) bėkite pasiklausyti ir rūpimų klausimų užduoti. Kas nebe, tai belieka skaityti šį įrašą, laukti el. informacijos versijos ir medžioti straipsnius spaudoje.

Na, o dabar apie analizę. Ilgai zyzėm, kol galop sulaukėm šios analizės. Bet perskaičius pajutau didelę tuštumą ir nusivylimą – analizėje slypi daugybė PR kabliukų, kurie didina reformos vertę. O bet tačiau kaip trūksta čia ministerijos atvirumo, na bent jau aiškiai įvardintų didžiausių grėsmių ir galimų netikslumų… Įžvelgiu tik dvi to priežastis – arba PR’inis stilius jau tapo nebepakeičiamu ŠMM (ar labiau valdančiosios koalicijos) atributu, arba vis dar bijoma, kad įstatymas gali būti nepriimtas. Pasigirsta nuomonės iš kai kurių, uoliai ties įstatymų triūsiančių, akademinės bendruomenės narių, kad įstatymo priėmimas yra kol kas 50-50. Na, mano galva, mažiausiai šis procentas turėtų būti kryptelėjęs 60-40, per toli visa tai nukeliavo.

“Pagrindiniai reformos tikslai yra sukurti sąlygas bei specialias paskatas esminiam mokslo ir studijų kokybės gerėjimui, užtikrinti studijų prieinamumą, pasiekti, kad mokslo ir studijų sistema taptų valstybės gerovės katalizatoriumi, būtų efektyviai panaudojami valstybės skiriami resursai”.

Reforma remiasi šiais principais:

• pasitikėjimu stojančiaisiais, studentais ir aukštosiomis mokyklomis;
• sveikos konkurencijos naudingumu;
• realia aukštųjų mokyklų autonomija ir atskaitomybe;
• atvirumu ir dialogu su visuomene;
• valstybės paramos sutelkimu gerai besimokantiems;
• privataus sektoriaus įtraukimu į mokslo ir studijų plėtrą.

1 dalis. Priimamų studijuoti aukštosiose mokyklose asmenų skaičius

2009 m. valstybė studijų vietoms finansuoti skiria 30% daugiau lėšų nei 2008 m. Šiaip ministerija čia labai stipriai žaidžia su tuo faktu, kad įgyvendinus reformą VISIŠKAI nemokančių už mokslą padaugėtų beveik dvigubai. Tai tiesa, nes dabar visai nemoka 12 tūkst. pirmakursių, o šiems metams krepšelių skirta 21 tūkst., tik, deja, buvo “užmiršti” 520 mokantys studentai, kurių yra taip pat 12 tūkst.

Paprasta matematika kužda, kad “ant ledo” lieka 3 tūkst. studentų, bet ministerija primena, kad iki 10% geriausiai baigusių gaus kompensaciją.

Analizėje taip pat užsimenama ir apie demografinę krizę (2008 m. mokyklą baigė ~ 35 tūkst., o jau 2014 m. baigs vos 27 tūkst. abiturientų). 1998-99 m. profesinėse mokyklose studijavo 34%, aukštesniosiose – 21%, o universitetuose 45% studentų. 2008-09 m. profesinėse mokyklose studentų skaičius – 18%, kolegijose – 24%, o universitetuose – net 58%. Aiškiai matosi kaip išsikreipė proporcija, dar labiau mane įtikina Suomijos pavyzdys – profesinės – 39%, kolegijos – 33%, universitetai – 28%. Na vien įstatymas šių iškrypimų nepataisys, reikia ir visuomenės požiūrį pakeisti į profesinį išsilavinimą, ir aukštųjų mokyklų tinklą optimizuoti. Pirmas žingsnis žengtas – kolegijos gavo 10% daugiau krepšelių, lyginant su praėjusiais metais.

Įdomu tai, kad ŠMM pateikia ir regioninio pasiskirstymo pjūvį, kuris rodo, kad stojant nėra svarbiausias dalykas – savas miestas. Analizėje visgi daroma klaidinga prielaidą, kad renkamasi pagal aukštąją mokyklą – mano nuomone, labai daug įtakos turi ne tiek pati aukštoji mokykla, bet miestas į kurį važiuoja studentas.

2 dalis. Finansavimo mechanizmas

Po reformos kai kurių studijų programų metinės kainos sumažės, kai kurių padidės (čia bus viskas rišama su normine kaina). Šioje dalyje daugiau pasakojama apie  paskolas su valstybės garantija. Kaip jau rašiau po susitikimo su G. S. paskolų darbo grupė šiuo metu nedirba, bet planuojama, kad palūkanų norma neviršys 6.5%. Kaip skaičiuos? Labai paprastai (po to, kai Kristina paaiškino) – imamas to meto Vilibor (VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) – vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) ir pridedama kredito institucijos marža (kuo pavojingesnė paskola, tuo didesnis procentas). Taigi G.S. tikisi, kad Vilibor’as imant paskolą bus 5%, o marža sieks 1.5%, tuomet palūkanos gausis 6.5%. Viskas rodos gražu, tik reikia susitarti su banku dėl tokios mažos maržos ir sulaukti kol Vilibor’as nusileis (jo nuolatinį kitimą galima stebėti čia), šiuo metu jis yra didesnis nei 8%.

Dar viena įdomybė apie stipendijas – suma studentams skatinti yra įtraukta į studijų krepšelį, tebūnie. Bet ŠMM sugalvojo kai ką įdomesnio – jie planuoja sukurti mechanizmus įpareigosiančius universitetus mokėti ne mažesnes stipendijas nei tam tikras dydis (pvz. 500 litų). Kol kas neįsivaizduoju kaip tai įmanoma, bet sėkmės jiems. Reiktų išvis kada forumą surengti, apie studentų skatinimą.

3 dalis. Prognozuojami studijų vietų ir kokybės pokyčiai

“Nuogąstavimai, kad studentai rinksis tik tam tikras, populiariausias specialybes ir dalis rinkoje reikalingų specialybių tiesiog išnyks, nėra pagrįsti. Studijų krepšelio lėšos bus tam tikromis iš anksto nustatytomis dalimis paskirstytos visoms mokslo sritims, todėl visose srityse bus garantuotos nemokamos studijos daliai stojančiųjų, turinčių geriausius balus”.

Kad pirmakursiai nesusikoncentruotų vienoje aukštojoje – valstybinės aukštosios mokyklos 2009 m. galės priimti tik 10% daugiau pirmakursių lyginant su 2008 metais. Nevalstybinėms galioja – 20%. Pateiktoje prognozėje į VU visose srityse (išskyrus meno, nes nėra) turėtų ateiti daugiau studentų nei praeitais metais.

4 dalis. Studijų ir mokslo kokybės užtikrinimas

Esminė reformos idėja – gerinti studijų kokybę perduodant daugiau savarankiškumo ir atsakomybės pačioms tikslinėms ir interesų grupėms, pirmiausia, universitetų darbuotojams ir studentams. Iki šiol pakankamai daug prasčiau besimokančių asmenų galėjo užsitikrinti valstybės finansavimą vien dėl to, kad pasirinkdavo silpnesnę, mažiau patrauklią studentams aukštąją mokyklą ir studijų programą.

Tikrasis studijų kokybės pagrindas – dėstytojas. Reforma siekiama, kad universitetai konkuruotų ne tik dėl studentų, bet ir dėl geriausių dėstytojų, keldami jiems atlyginimus, sudarydami patrauklias darbo sąlygas.

5 dalis. Reformos padarinių apibendrinimas

trumpuoju laikotarpiu:

• pažangiausi ir gabiausi studentai turės didesnes galimybes gauti valstybės finansavimą, kadangi “studijų krepšelis” bus skiriamas pagal studijų srities konkursinę eilę, o ne pagal auštosioms mokykloms padalytas valstybės finansuojamas vietas;
• valstybės finansuojami studentai teiks prioritetą daliai šalies universitetų ir populiaresnėms studijų programoms;
• pažangūs ir gabūs studentai pasirinkę privačią aukštąją mokyklą bus finansuojami valstybės;
• “studijų krepšelio” finansavimo dėka studentų grupės atskirose studijų programose bus labiau konsoliduotos pažangumo ir motyvacijos aspektais, o tai turėtų teigiamai paveikti studijų kokybę.

vidutiniu laikotarpiu:

• sumažės nekokybiškų ir nepopuliarių studijų programų;
• tikėtina, kad aukštųjų mokyklų specializacija didės, bus didinama studijų programų kokybė ir atitiktis darbo rinkos (verslo) poreikiams;
• aukštosios mokyklos, siekdamos užsitikrinti gerą vardą ir finansavimą ateityje, bus paskatintos vykdyti vidines permainas, kelti studijų kokybę, specializuotis ir pan.
• aukštosios mokyklos, kurias pasieks santykinai didesnis finansavimas, disponuos didesniais finansiniais ištekliais, leisiančiais investuoti į studijų kokybę.

Svarbu:

• tolesnis valstybės politikos sprendimų ir jų įgyvendinimas;
• regionų vaidmuo ir AM pasirengimas bei gebėjimas priimti pokyčius;
• kad AM numatytų ilgalaikę studijų krypčių plėtojimo strategiją;
• regionams atlikti analizę ir parengti mokslo ir studijų plėtros strategijas. Nuo regioninės valdžios papildomo finansavimo priklauso regiono plėtra;
• ŠMM ir AM bendradarbiavimo kokybė.

Tikiuosi vakarop turėti kokios vaizdinės medžiagos, kuria galėčiau pasidalinti su jumis.